19 kovo, 2024

Kalbėkime taisyklingai

(Lietuvių liaudies patarlė)

Pagarbą kalbai parodome taisyklingai ją vartodami,  įsidėmėkime:

 

Netaisyklingai Taisyklingai
Pabaigai norėčiau pasakyti. Pabaigoje norėčiau pasakyti.
Klasėje viso20 mokinių. Klasėje iš viso 20 mokinių.
Nepilnai atsakyta į klausimą. Neišsamiai atsakyta į klausimą.
Lankomumas įtakoja pažangumą. Lankomumas lemia pažangumą.
Pamokoje naudosime šias sąvokas. Pamokoje vartosime šias sąvokas.

Lietuvių kalbos mokytoja A.Stakionienė

 


Žodžiai, kaip ir daiktai, – atšimpa ir nusinešioja. Juos reikia galąsti, o prieš ištariant dulkes nušluostyt. Tad kalbėkime tik dideliais ir labai švariais žodžiais. Justinas Marcinkevičius


Skoliniai (1) Svetimos kalbos žodžius, vartojamus lietuvių kalboje, vadiname skoliniais. Skoliniai skirstomi į tris grupes:

  1. Tikruosius skolinius.
  2. Tarptautinius žodžius.
  3. Svetimybes.

Tikrieji skoliniai yra tokie svetimos kilmės žodžiai (daugiausia labai seni), kurie yra visiškai prigiję lietuvių kalboje. Savo forma jie visiškai nesiskiria nuo neskolintų žodžių, jais reiškiama sąvoka neturi kito „lietuviškesnio” pavadinimo. Tvirtai lietuvių kalboje įsigalėjo tokie slaviškos kilmės žodžiai: agurkas, botagas, barštis, batas, dvaras, grybas, knyga, karūna ir t.t, germanizmai: budelis, durpės, gatvė, gandras, spinta ir t.t., suomiški žodžiai: burė, laivas ir t.t. Tikrieji skoliniai įeina į pagrindinį bendrinės kalbos žodyno fondą, ir tik istoriniai tyrinėjimai gali nustatyti, jog tai – svetimos kilmės žodžiai. Tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai, yra bendri daugelio kalbų skoliniai. Kaip ir tikrieji skoliniai, jie įeina į bendrinės kalbos leksiką. Ir tikrųjų skolinių, ir tarptautinių žodžių šiandien jau negalėtume išvengti, bendrinės kalbos norma leidžia vartoti tuos svetimos kilmės žodžius, kuriems savų atitikmenų nei bendrinėje kalboje, nei tarmėse neturime. Jeigu nelietuviškos kilmės ( dažniausiai anglų, rusų kalbos) žodžius, t.y. svetimybes, galime pakeisti savais, lietuviškais žodžiais, tą ir turėtume daryti. Pavyzdžiui:

  • Byla, archyvas, o ne failas.
  • Pokalbių svetainė, o ne čiatas.
  • Elektroninis paštas, o ne imeilas.
  • Žinutė, trumpoji žinutė, o ne esamesas.
  • Gerbėjas, aistruolis, sirgalius, o ne fanas.
  • Gražus, nuostabus, puikus, o ne fainas.
  • Labas, sveiki, o ne hello, priviet.
  • Gerai, puiku, o ne ok.
  • Raumenys, o ne bicepsai.
  • Bandelė, o ne bulkutė.
  • Traškučiai, o ne čipsai.
  • Spragėsiai, o ne popkornai.
  • Sumuštinis, o ne buterbrodas.
  • Mėsainis, o ne hamburgeris.

Daugiau neteiktinų vartoti svetimybių galima rasti šiuo adresu: http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/105458  

Lietuvių kalbos mokytoja A. Stakionienė

 


Viešųjų kalbų samprata, rūšys ir struktūra