„Mes iš „Aušros“ – klasės susitikimas po 45 metų
Kokia miela, jauki mums, Mokykla, esi!
Šeštadienį, rugsėjo 21 dieną, Tavim žavėjomės visi.
Net aštuoniolika mūsų susirinko iš miestų ir kaimų,
Norėjom vienas kitą apkabinti širdimi, pasidalint džiaugsmu.
Kai sėdome į savo suolus, širdys mums suvirpėjo,
Buvo tiek jaudulio, džiugesio ir laimės,
O kai į klasę Auklėtoja įėjo,
Mes atsistojome visi… Tarsi nušvito Saulė!
Ji mums atrodė tarsi antrąkart pražydusi gėlė,
Liepa tvirta, įleidusi giliai šaknis į Žemę,
Kartu tokia trapi, tokia miela,
Kalboj tiek išmonės! Iš kokio ji šaltinio tiek daug gėrio semia?
Po išmintingų žodžių mums tartų… pakėlė lapą
Su septynių draugų vardais… Jų nebėra tarp mūsų.
Tylos minute pagerbėm mes juos…Ir pagalvojau aš tada:
Kieno dabar eilė? Kam vėl Gyvenimas numes likimą rūstų?
Kiekvienas gavome vokelyje paslėptą dovaną,
Kurį Ji prašė mus vėliau atplėšt
Ir apkabinę, išlydėję Auklėtoją tarsi motiną,
Skubėjome visi klasės susitikimo švęst.
Dalijomės mintim, dainavom, šokom,
Į klausimus vieni kitiems vos spėjom atsakyt,
Iki gilios nakties mes buvome tarsi vienam glėby,
Bet laikas visada negailestingas, privertė ir šįkart išsiskirt.
Sugrįžus į namus aš atplėšiau man dovanotą voką,
Tarsi sustingau, širdy giliai virpėjo… ašaros liejosi ant skruostų,
Nes ten aš suradau Auklėtojos ranka rašytus man žodžius
Ir nuotrauką – mūsų Išleistuvių – vienuoliktokų!
……………………
Tą naktį lietus nuplovė džiaugsmo ir ilgesio ašaras…
Mes nuo dabar susitiksime kasmet!
( Danguolė K. 2019-09-23, Panevėžys)
Mūsų klasės Auklėtoja: Žavinga, energinga, išmintinga, švelni ir miela. Tai mūsų klasės Motina. Norisi dar kartą stipriai apkabinti ir pasakyti nuoširdų AČIŪ. Ačiū, kad esate! ( Klasės susitikimo metu 2019-09-21d.)
